Lapkričio 17-oji man niekuo neypatinga diena, tiesiog viena iš lapkričio pilkų, šlapių dienų...tiesa, apsimelavau, po pietų mačiau saulutės gležną spindulėlį ant savo kambario sienos... varganą, perregimą, nieko nešildantį , tik jaukiai besidriekiantį ir suteikiantį viltį, kad "...bus dar vasarų, bus dar žiemų..." (iš dainos žodžių neišmesi).

...vakar maloniai nuteikė žinia, neva tai Vilniuje...neva tai po nakties (o gal naktį), iškrito pirmasis sniegas...keista, pamaniau, bet šiuo metu laukiu sniego...balto, baltučio, girgždančio po kojomis... ir snaigių, didelių didelių, "bobos kąsniais" vadinamų...
...baltas sniegas...baltos mintys...šviesi, prieššventinė nuotaika...

... mano namai vakar pakvipo pirmais, imbierinių sausainių kvapais...