Kitaip kaip "Antaniniai obuoliukai" pavadinti negalėjau...rugštūs, kieti, bet puikiai tinkami kvapniam pyragui, sultim ar ...sidrui... Bon appetit !

Skubu pasidžiaugti...Lori, savo dizaino ir mados blog'e "Lori's in the Closet" pažymėjo ir mano veltą ipad'o dėklą , kaip vieną iš dovanų idėjų artėjančiom Kalėdom...

http://www.lorisinthecloset1.blogspot.com/

o čia vienas iš paskutinių darbų...

Tiek laiko nieko nerašyt ir nerodyt...??? Sąžinės reikia turėt :D ...Tiesiog, laikas buvo toks-kelionė į Slovakiją (grįžau praturtinta naujais kraštovaizdžiais, kultūra ir ...poilsiu...daug daug SPA, terminių vandens baseinų, mineralinio vandens ir t.t. ir pnš.), o grįžus namo laukė nebaigti ir jau nauji darbai...

Apelsinai...hmmm ...didžiųjų deficitų laikais- tai didžiausias skanėstas ir vienas pagrindinių Kalėdų atributų, ar "stalo puošmenų" . Na ir pasisekdavo tiems, oranžiniams gražuoliams, kurie sulaukdavo TOS dienos...juk perkami būdavo ne tada kai norisi, ar prieš Kalėdas (šiais laikais- tai kokios 2-i savaitės masinės psichozės ir lentynų šlavimo), o tada kai kokia "autolafke" , šalia tuometinės "Žuvinto" parduotuvės, praverdavo metalu kaustytas duris, o įsigyti šių oranžinių stalo "puošmenų"- jau būdavo išsirikiavusi vingiuota, keliu dešimčių (o kartais ir ilgesnė) metrų eilė...

Ech, nors kažkas mus tuomet džiugino...dabar vargiai bau ar įmanoma ką nustebinti, visus metus valgomais vaisiais... Laukiam Kalėdų...?

Ką besakytumėt, savęs neapgausim, visada smagu ir malonu kai esi pastebėtas, kai tavo darbai tampa pavyzdžiu kitiems. Stephanie Kay-Kok straipsniukas Grains of Earth tinklaraštyje:

http://www.grainsofearth.org/felted-slippers-for-the-holidays/

Kad neliktų vien pagyros...štai dar viena nauja veltinukų pora...pievelė..

Kiekvieną rytą, kai tik suskamba net pati nuostabiausia žadintuvo melodija, milijonai žmonių tingiai praplėšia akis ir jaučiasi nepailsėję, irzlūs ir labai, labai nelaimingi (šioje vietoje-man juokinga :D). Kaip padaryti rytą lengviau išgyvenamu ir spalvingesniu ? Gal štai tokie padėkliukai Jūsų mielam kavos puodukui pagyvins sunkųjį rytą...?

Spalis...pats tinkamiausias laikas keliauti į gamtą,  šiurenti kojomis tumulus ryškiaspalvių lapų, gainioti ne tokius jau ir lengvus, pusiau švininius debesis ...nors žaliuojanti žolė ir primena nesenai būtą vasarą, bet žiemos pranašai jau akis bado. Virš ežerų ir upių rytais kylantis ūkas, pirmoji gurgždanti po kojomis šalna...

Tiesiog neblogas kontrastas tarp baltos ir...oranžinės...

Kas pasakys, kad ruduo nežavus savo ryškiom spalvom... sunkiais, kamuoliniais, permirkusiais ir pilkais debesimis? Būtent !!! Pilkais!!! :D Parašiau ir pačiai juokinga- meluoju sau- ruduo žavus ugniniais klevų lapais, putino, šermukšnio uogom, po obelim prikritusiais ,žaliais iki skausmo obuoliais...bet tikrai ne pilku dangumi...neaaaa ...o va visai kas kita mano taip mėgstama pilka, melanžinė merino vilna...Pilkoji klasika triumfuoja! Dar viena rankinė...

Turkish harem- pirma mintis taip pavadinti tapukus, kurie ypatingi savo akinamu spindesiu ir prabanga. Šiek  tiek kaprizingas ir techniškai sudėtingas vėlimas nunofelt technika. Vis tik ne visos prabangaus šilko rūšys nori draugauti su...vilna :) bet...įveikiau tą prabangaus šilko šifono aikštijimąsi ir manau, kad jis  dabar visai neblogai sutaria su zelandijos merino ir bulgaru rodopu veislės avių vilnele.

Nuo 2009 m. spalio 3-ąją visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, švenčiama Tarptautinė veltinio diena.

Tad su švente visas vėlėjas ir veltinio gerbėjus !!! Kūrybinių minčių, polėkio, sėslios Mūzos ir...kaifo velėjant ;)

Ta proga ...Ipad dėklas labai rudeniškam fone :)

Štai jau kelios dienos, kai mano kompiuteryje -sutvarkytos, sugrupuotos paskutiniųjų, mano veltų ir dažytų šalių fotografijos...vis delsiau su jų įkėlimu į viešą erdvę-tai laiko stoka, tai vienas darbas keičia kitą, tai baliai-festivaliai, grybai ir uogos...ir t.t. ir pnš. 
Šiandien , grįžau nuo Varėnos kraštų ir...parsivežiau ne tik grybų grybukų , bet ir rudeninį lietų, darganą ir vėsą... cha! pamaniau-pats laikas rodyti rudeninius grožius...brrrrrrrrr tikrai pats laikas :) :)

mmm...ačiū mano draugei Jolantai...

Dar vienas pilkutis, šiek tiek siauresnis, bet labai jaukus...

Rugsėjo 1-oji - mokslo ir žinių diena, simboliška ir labai nostalgiška... pasiilgau mokyklos, kai didžiausias ir "sunkiausias" darbas ir "galvos skausmas" buvo mokintis... ach, kad dabar tuos rūpesčius kas sugražintų, kokie jie menki atrodo po tiek metų...

Rugsėjo 1-oji ir lietuviškojo rudens pradžia...rytais jau boluoja rūkas... voratinkliai sklaidos be vėjo... kvepia deginamais bulvienojais... sklinda verdamų slyvienių, obuolienių ir ...(pas mane šiuo metu bruknių su kriaušėm džemo) aromatas... ruduo...vasaros pabaiga (liūdna), bet ruduo ir visa ko brandos, turto metas ...

Klausiu savęs-o kas gi dar mane džiugina rudenį ? Atsakau sau sąžiningai- mažiau pagundų, daugiau kūrybinių minčių ir...kas be galo džiugina, kasmet tokiu metu sugrįžtanti mano Mūza (cha,džiugu, kad ne vien uodai vėstantį rudenį randa kelią į mano namus ;) )

Labai jau rudeniška, turtinga savo spalvom ir šiluma-rankinė...labai jauki, elegantiška...

Tikroji lietuviška vasara ne tik įsibėgėjo, bet ir antra pusė jos į pabaigą...ech...kiek mes jos ir teturim-čia pasėjom, žiūūū, kad jau reik derlių nuimti ...

 

Mano "darže" irgi derlius "sunoko"...bandau vaisius rodyti...

Šioks toks intarpas tarp vėlimo...

Baltijos jūros pakrantė... Latvija...kažkur tarp Liepojos ir Ventspilio, o dar tiksliau -šalia Pavelosto (Pavelo uostas) nusėta idealiai nugludintais akmenukais...paimi į ranką ir paleisti nebegali...gražūs ir šilti jie ir be jokio dekoro, bet, norint šiek tiek pašmaikštauti, galima juk įkvėpti jiems ir "gyvybės"...

Labas , liepos rytas!
Gaivu, šilta...širdis dainuoja..o kai ji dainuoja- viskas kaip iš gausybės rago liejasi :)
Ilgai mintyse "austa" idėja kokios rankinės pati norėčiau, ką pati mielai nešiočiau-ir štai JI- išglostyta, išmyluota, mintimis ir rankomis išpaikinta !

Pilka, pilka ir dar karta PILKA ! Didzioji Klasika ir nepakartojama Elegancija :)

Vėlimas -procesas sudėtingas visom prasmėm (kalbam kiekvienas už save ;) )
Pirma, idėja, be jos nė krust, nė iš vietos...kartais išgeneruoti jai reikia ir mėnesio kito (vėl kalbu už save)...
Antra, tai gan sunkus fizinis darbas-nors su kalvio darbu to nėra ko lyginti, bet kokybiškas suvėlimas tikrai reikalauja daug pastangų...o riešai riešeliai ,kaip greit jūs "dėvitės" vėlimo procese :(
Trečia, manikiūras...ech ir būk vienu metu graži ir...graži... :D... ir dar graži ...
Na o visa tai vainikuoja- rezultatas!  Ir tai veikia labai teigiamai...o kur dar fotosesija su Jolantų tandemu...vynas ir visi tie musu "jolantiški" bla bla bla apie bijūnus, snapučius, rožynus....

Sena-nauja...o gal Nauja-sena...? Tiek to... tiesiog puikūs ružavi tapukai, kurie  beveik metus laiko laukė visiško  išbaigtumo...norėjosi mergaitiško-moteriško lengvumo, subtilių, preciziškų, šilku siuvinėtų gėlyčių...ir pagaliau tadam !!!Vasara triumuoja !

Ir drąsos, ir grožio stinga.
Kas pamils laukinę gėlę?
Nei nuliūdus, nei laiminga
Pakraštėly – našlaitėlė...

Žibuoklių kvapas ore plauko,
Nors pievoj jų ir nematyt.
Naktis nusviro jau ant lauko.
Žibuoklių kvapas ore plauko.
Naktis tylioji žino daug ko,
Bet ko? — Negali pasakyt...
Žibuoklių kvapas ore plauko,
Nors pievoj jų ir nematyt. /K.Binkis/