Ir iškilo mažiui
Šimtas klausimų,
Ką gi čia nuveikus,
Kol nėra tėvų?!
Nuspalvosiu tėčiui
Aš naujus batus,
Et, mama nepyks gal,
Paimu dažus.

Vieną nulakuoju
Ryškiai raudona,
Kitą, kad atskirtų -
Mėlyna spalva.

Įsodinsiu gėlę,
Kad jam būt linksmiau,
Žydi tėčio batai,
Apsidžiaugs, manau. /Kaiva/

Ne kaip kitaip,,,kaip tik Didieji tecio batai... :)

Paskutinis vasaros štrichas... viržiai...

Saulelė eina miegoti viržių rausvais kilimais. Iš kur tiek šviesių spalvų pilkojoj žemelėj imas? Pasklinda viržiais rugsėjis kaip gegužė alyvom. O bitės medų surinko — viržių saldumą gyvą. Į dangų akis atvėrę, viržiai žydėti skuba. Viržiai — kaip saulės giesmė ant rudenio lūpų. /J/Degutytė/

Tiesiog...pilkoji klasika...

Paskutinė rugpjūčio diena. Graži. Saulėta. Ganėtinai šilta.
Gaunu "atvirlaiškį" ...iš jaunųjų- Rūtos ir Tomo povestuvinės kelionės Norvegijoj... kaip miela ir malonu matyti, kad pirmam plane -mano jiems dovanoti tapukai ! Vualia !  Tikiu, kad jie šildys ir kojeles, ir širdeles... :)

Purienai papieviuose papuro
Ir dangaus mazgoliai vietoms kiūra.
Ir saulės kraštas vietoms matos,
Kartais matos visas ratas.  /K.Binkis/

atotrūkis nuo tapukų...

"Aukso vertės, neparduodamos už auksą.
Aukso minutes sumezgu į žydrą kepuraitę,
Kuri iš tikrųjų yra slapta auksinė karūna.
Ne nuoga, o paauksinta guluos
Ir atsibundu paauksinta.
Auksu pabarstytas naktinis drugelis..." /Rasa Čergelienė/

Ar tyčia išėjau šį vakarą vėlai,
Kai prieblandos žara už tų kalvų išblėso, -
Ir įkvėpiu -
Lig pat širdies -
Gaivinančią rugpjūčio vėsą   /V.M.Putinas/

Vasara...Vis dar vasara...ilgai laukta, o jau besiruosianti apsisukti ir...iseiti. Nors, dar rasoti ankstyvi rytai... liepsnojantys raudoniu vakarai...netiketas lietus...zolynais besipuikuojantys laukai... Vasara...vis dar vasara...rugpjutis...

Aš prisimenu dažnai,
Kai dar buvome vaikai
žaidėm pievoj tarp gėlių.
Gaudėme žiogus,
margaspalvius drugelius...

Šimtas zuikiu susirinko,
Net žalia girele linko...