Ir drąsos, ir grožio stinga.
Kas pamils laukinę gėlę?
Nei nuliūdus, nei laiminga
Pakraštėly – našlaitėlė...

Žibuoklių kvapas ore plauko,
Nors pievoj jų ir nematyt.
Naktis nusviro jau ant lauko.
Žibuoklių kvapas ore plauko.
Naktis tylioji žino daug ko,
Bet ko? — Negali pasakyt...
Žibuoklių kvapas ore plauko,
Nors pievoj jų ir nematyt. /K.Binkis/

Pavasaris sugrįžo ir į mūsų kiemus... budinamės iš žiemos letargo miego su naujom idėjom, naujom spalvų gamom...
Dėkoju savo mielai draugei, bendravardei Jolantai, už mūsų šaunų tandemą ir  projektą: "Kava-Mergaitiški paplepėjimai-Fotografija"
Balta apyrankė-riešinė...

Dangaus ir žemės delnuos,
Gėlių ir saulės šviesoj
Laiko muzika skamba.
Sustoki, klausykis, išgirski,
Kas pasaulio simfoniją groja...
Gal džiaugsmo dalelę pajutęs
Baltą paukštį paliesi?
Ir suprasi žodžius visose akyse,
Ir eiti keliu nebus sunku:
Balta paukštė gyvens
Tavoje širdyje.
   (Eglė Budrytė)



...Pirmo šerkšno lelija
Žydinti ji manyje....

Monarcho aguonos

Aš aguona. Raudona aguona prie tako.
Lietus prausia, vėjas taršo lapus.
Tik rugiai man linguodami sako:
„ Vėjo bučinius saugok retus!“

Aš degu. Mano meilė ugninga.
Ją tik vieną pasauly turiu.
Tad sustok, neprabėki žavinga
Tu, akimirka, kurią aš kuriu.

Mes atradome savo žemę ir savo dangų.
Mėlyną žemę. Mėlyną dangų. Mėlyną sniegą
tarp kieto gruodo ir minkštų debesų.

Seni pranašai tebevaikšto baltais debesim... /H.Nagys/