2013 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Va ! Ėmė ir po nakties prisnigo ! Manau, jeigu nebūtų "ėmę"- nebūtų ir prisnigę ;) Ech, tas liaudies folkloras, gan gerai apibūdinantis vieną ar kitą situaciją :)
Vakar po geros pirties... kadagio ir ąžuolo vantų atpalaiduojančio "masažo" ir druskos bei medaus įtrynimų-jaučiuosi puikiai... o ir tas baltu šydu dengtas ryto peizažas po nakties -irgi nebloga pozityvo injekcija mano apsnūdusiam, papilkėjusiam,  be optimizmo organizmui...
... reikia manyti, kad visi mes vilkime vienokį ar kitokį odos rūbą, vieniem gražų, kitiem nelabai pons Dievas suvyniojo , bet va tai kas galvelėje juda jis nelabai gali įtakoti...imu save į gležnas (o gal jau ir ne tokias silpnas? retorika...) rankas, džiaugiuosi pirmu rimtu šaltuku...džiaugiuosi net ir ledo gramdymu nuo automobiliuko langų (kol dar yra nuo ko jį gramdyti ;) )...kad tik tas šviesėjimas didėtų nelyginant ozono skylė...
... mažytis buvusio ir dar esamo šaltuko įrodymas...



2013 m. lapkričio 17 d., sekmadienis

Lapkričio 17-oji man niekuo neypatinga diena, tiesiog viena iš lapkričio pilkų, šlapių dienų...tiesa, apsimelavau, po pietų mačiau saulutės gležną spindulėlį ant savo kambario sienos... varganą, perregimą, nieko nešildantį , tik jaukiai besidriekiantį ir suteikiantį viltį, kad "...bus dar vasarų, bus dar žiemų..." (iš dainos žodžių neišmesi).
...vakar maloniai nuteikė žinia, neva tai Vilniuje...neva tai po nakties (o gal naktį), iškrito pirmasis sniegas...keista, pamaniau, bet šiuo metu laukiu sniego...balto, baltučio, girgždančio po kojomis... ir snaigių, didelių didelių, "bobos kąsniais" vadinamų...
...baltas sniegas...baltos mintys...šviesi, prieššventinė nuotaika...
... mano namai vakar pakvipo pirmais, imbierinių sausainių kvapais...