2013 m. lapkričio 17 d., sekmadienis

Lapkričio 17-oji man niekuo neypatinga diena, tiesiog viena iš lapkričio pilkų, šlapių dienų...tiesa, apsimelavau, po pietų mačiau saulutės gležną spindulėlį ant savo kambario sienos... varganą, perregimą, nieko nešildantį , tik jaukiai besidriekiantį ir suteikiantį viltį, kad "...bus dar vasarų, bus dar žiemų..." (iš dainos žodžių neišmesi).
...vakar maloniai nuteikė žinia, neva tai Vilniuje...neva tai po nakties (o gal naktį), iškrito pirmasis sniegas...keista, pamaniau, bet šiuo metu laukiu sniego...balto, baltučio, girgždančio po kojomis... ir snaigių, didelių didelių, "bobos kąsniais" vadinamų...
...baltas sniegas...baltos mintys...šviesi, prieššventinė nuotaika...
... mano namai vakar pakvipo pirmais, imbierinių sausainių kvapais...




1 komentaras:

  1. Jolanta - as jau ne karta sakiau kad salia velimo talento turi dar ir nuostabia dovana be galo graziai zodzius savo darbams parinkti ir sudelioti...

    Net ir niuria rudens diena jie dvelkia siluma...ir suteikia vilties!

    Aciu - Ruta

    AtsakytiPanaikinti