Po tylos...

 Kažkur dingusi iškalba...o gal snaudžiančios mintys, tyliai sau sėdinčios lentynėlėse...ar tai yra gerai? Nekeli sau didelių iššūkių, mėgaujiesi tyla ir tik rankos prašosi molin...

Man tai-oksimoronas...ir žaisminga, ir tokia rami rožinė -tikrai ne nuobodi...spustelėjus šaltukui, kai saulė , taip kaip jai būdinga tik per didelį speigą, tokia skaisčiai raudona, kai ant stalo garuoja juoda, karšta kava, galvoje garsi tyla, šalia lyriško turinio knyga...o kojos šiltai, šiltai... ir žaisminga, ir tokia rami rožinė...

Laikas bėga nenumaldomai greitai...rytą keičia diena, dieną vakaras...vasarą ruduo, rudenį žiema...

Miegojau letargo miegu ir oi kaip gerai, kad manęs neištiko poeto F.Petrarkos likimas- pabudau anksčiau ... ir pati... :) ir išvengiau visuotinos užmaršties... su manuoju pabudimu ir Mūza pilkoji atgijo. Nauji bandymai su dažyta medvilne ir bulgariškų avelių vilna-puikus derinys, modernus ir tuo pačiu (kaip tai prieštaringai skambėtų) archajiškas.

Ir dar vienas JOS sparnelių suplazdenimas sūrio pyrago gamybos vakarėly...sritis man nesenai atrasta...keistai nuskambės, bet man "skaniau" nei skonis- forma, spalvos ir konditerinė "architektūra" :) 

bar bar bar,,,taip į palangę krisdami ataidi tirpstantys sniego lašai... toks tingus vasaris, ir toks jis ilgas ilgas...ar tik nebus ilgiausias metų mėnuo... ? :) 

Ir vėl trumpai apie Mūzą...

Mąstau ar nereikėtų tinklaraščio jai dedikuoti ? viskas kas čia vyksta, kiekvienas menkutis krustelėjimas ar svarus įrašas- nulemtas jos ĮKVĖPIMO...apie JĄ, daug mano kalbėtą , tik retas, vienas kitas, nežino...vat dėl tos priežasties, va dėl JOS-niekad savęs negalėjau vadinti skambiu "amatininkės" vardu...amatininkas -tas, kuris kasdien, atkakliai ir kryptingai dirba, tobulėja...o aš? nei žuvis, nei lašiniai... Mūza yr-kuriu, nėr-didnderį mušu...va tai tau dzyvai, ar ne? Na yra kaip yra...

Ech, Mūza tu manoji, kur tu vėl lakioji ? 

Metamarfozės persikėlė į virtuvę... šokis su miltais, karčiuoju šokoladu ir grietinėlės debesimis...

"Vyšnių korys"...receptas skolintas iš interneto platybių

Ups, ups, tra lia lia...ir dar...ups , ups, tra lia lia...karštis, saulė, tvankuma šitaip veikia jie mane...

tra lia lia...:)

 gal vasara ir turėtų panaši būti...apie +30, pats tinkamiausias metas atostogaujantiems tingiai vartytis paplūdimyje, 

ar kokio šimtamečio ąžuolo pavėsy protėvių sodyboj...

na  bet va namuose...

 kai darbų apstu...

 kai žolė auga kaip ant mielių...

kai agurkai ir pomidorai patys lipa į stiklainius...

norisi tik...nieko neveikti...rankoje gaivus šaltinio vanduo su citrina, mėta ir šviežiu agurkėliu...

o jeigu norisi, tai taip ir reikia daryti- NIEKO nedaryti...

ups, ups...lazy time...

Joninės čia pat...

 Galvas pakėlę bijūnai rytais ir vakarais skleidžia savo magišką, medumi dvelkiantį kvapą...širdis džiaugiasi, akyse raibsta žiedų įvairovė-pats gražiausias metų laikas...viskas dar tik įgauna pagreitį, viskas tik platyn, žalyn ir aukštyn...

"lazy crazy summer time"-mėgstamiausia frazė vasaros metu...gal todėl ir veltinis likęs paraštėje?... na, beveik paraštėje...vienas kitas gaminukas išvysta birželio šviesą. Rytų fronte nieko naujo-vėl ir vėl pilka, bet žaismingai spalvotas dekoras kaip ledinukui rūgštelė...

Ech, užsimiršo, JIS tikrai užsimiršo...laikas džiuginti šiluma, žaluma, kvapais...užsimiršo...PAVASARIS tasai -užsimiršo, užsimiršo... išeiti išėjo, bet pamiršo sugrįžti...ir panašu, kad negąsdina savo sugrįžimu...liūdina labai...

Tiesa, paerzino pora dienų savaitgalį, iš džiugesio nusimetėm visas skrandas, gaudėm spindulius ir šilumą ir vėl bac-šaltis, vėjas kūliais...brrr...prie viso to-puokštė peršalimo simptomų...

Bandau skubinti pavasarį, raginu jį sugrįžti ir dekorai veltinyje savo želmenis kelia...

Nedaryk svečiam sarmatos

Rieki sūrio, duok arbatos…

Ne, sulos dar neprileidom

Nes žiemos vis neatbaidom…

Va, matai pakrūmėj sniegą –

Tai tenai žiema ir miega. 

Susisuko šaltą guolį –

Neišeis nė už raguolį.

Giltine, Čigone, Gandre –

Nusivilkit savo skrandą…

Ką jūs sakot?

A-a, tai eisiu

Žiemą dūmais greit paleisim!

Griebiam Morę!

Degam, keliam!

Tuoj sušus žiemos kauleliai! (autorius nžn.)