Štai jau kelios dienos, kai mano kompiuteryje -sutvarkytos, sugrupuotos paskutiniųjų, mano veltų ir dažytų šalių fotografijos...vis delsiau su jų įkėlimu į viešą erdvę-tai laiko stoka, tai vienas darbas keičia kitą, tai baliai-festivaliai, grybai ir uogos...ir t.t. ir pnš. 
Šiandien , grįžau nuo Varėnos kraštų ir...parsivežiau ne tik grybų grybukų , bet ir rudeninį lietų, darganą ir vėsą... cha! pamaniau-pats laikas rodyti rudeninius grožius...brrrrrrrrr tikrai pats laikas :) :)

mmm...ačiū mano draugei Jolantai...

Dar vienas pilkutis, šiek tiek siauresnis, bet labai jaukus...

Rugsėjo 1-oji - mokslo ir žinių diena, simboliška ir labai nostalgiška... pasiilgau mokyklos, kai didžiausias ir "sunkiausias" darbas ir "galvos skausmas" buvo mokintis... ach, kad dabar tuos rūpesčius kas sugražintų, kokie jie menki atrodo po tiek metų...

Rugsėjo 1-oji ir lietuviškojo rudens pradžia...rytais jau boluoja rūkas... voratinkliai sklaidos be vėjo... kvepia deginamais bulvienojais... sklinda verdamų slyvienių, obuolienių ir ...(pas mane šiuo metu bruknių su kriaušėm džemo) aromatas... ruduo...vasaros pabaiga (liūdna), bet ruduo ir visa ko brandos, turto metas ...

Klausiu savęs-o kas gi dar mane džiugina rudenį ? Atsakau sau sąžiningai- mažiau pagundų, daugiau kūrybinių minčių ir...kas be galo džiugina, kasmet tokiu metu sugrįžtanti mano Mūza (cha,džiugu, kad ne vien uodai vėstantį rudenį randa kelią į mano namus ;) )

Labai jau rudeniška, turtinga savo spalvom ir šiluma-rankinė...labai jauki, elegantiška...

Tikroji lietuviška vasara ne tik įsibėgėjo, bet ir antra pusė jos į pabaigą...ech...kiek mes jos ir teturim-čia pasėjom, žiūūū, kad jau reik derlių nuimti ...

 

Mano "darže" irgi derlius "sunoko"...bandau vaisius rodyti...

Šioks toks intarpas tarp vėlimo...

Baltijos jūros pakrantė... Latvija...kažkur tarp Liepojos ir Ventspilio, o dar tiksliau -šalia Pavelosto (Pavelo uostas) nusėta idealiai nugludintais akmenukais...paimi į ranką ir paleisti nebegali...gražūs ir šilti jie ir be jokio dekoro, bet, norint šiek tiek pašmaikštauti, galima juk įkvėpti jiems ir "gyvybės"...

Labas , liepos rytas!
Gaivu, šilta...širdis dainuoja..o kai ji dainuoja- viskas kaip iš gausybės rago liejasi :)
Ilgai mintyse "austa" idėja kokios rankinės pati norėčiau, ką pati mielai nešiočiau-ir štai JI- išglostyta, išmyluota, mintimis ir rankomis išpaikinta !

Pilka, pilka ir dar karta PILKA ! Didzioji Klasika ir nepakartojama Elegancija :)

Vėlimas -procesas sudėtingas visom prasmėm (kalbam kiekvienas už save ;) )
Pirma, idėja, be jos nė krust, nė iš vietos...kartais išgeneruoti jai reikia ir mėnesio kito (vėl kalbu už save)...
Antra, tai gan sunkus fizinis darbas-nors su kalvio darbu to nėra ko lyginti, bet kokybiškas suvėlimas tikrai reikalauja daug pastangų...o riešai riešeliai ,kaip greit jūs "dėvitės" vėlimo procese :(
Trečia, manikiūras...ech ir būk vienu metu graži ir...graži... :D... ir dar graži ...
Na o visa tai vainikuoja- rezultatas!  Ir tai veikia labai teigiamai...o kur dar fotosesija su Jolantų tandemu...vynas ir visi tie musu "jolantiški" bla bla bla apie bijūnus, snapučius, rožynus....

Sena-nauja...o gal Nauja-sena...? Tiek to... tiesiog puikūs ružavi tapukai, kurie  beveik metus laiko laukė visiško  išbaigtumo...norėjosi mergaitiško-moteriško lengvumo, subtilių, preciziškų, šilku siuvinėtų gėlyčių...ir pagaliau tadam !!!Vasara triumuoja !

Ir drąsos, ir grožio stinga.
Kas pamils laukinę gėlę?
Nei nuliūdus, nei laiminga
Pakraštėly – našlaitėlė...

Žibuoklių kvapas ore plauko,
Nors pievoj jų ir nematyt.
Naktis nusviro jau ant lauko.
Žibuoklių kvapas ore plauko.
Naktis tylioji žino daug ko,
Bet ko? — Negali pasakyt...
Žibuoklių kvapas ore plauko,
Nors pievoj jų ir nematyt. /K.Binkis/

Pavasaris sugrįžo ir į mūsų kiemus... budinamės iš žiemos letargo miego su naujom idėjom, naujom spalvų gamom...
Dėkoju savo mielai draugei, bendravardei Jolantai, už mūsų šaunų tandemą ir  projektą: "Kava-Mergaitiški paplepėjimai-Fotografija"
Balta apyrankė-riešinė...